1561 m. kovo 5 d. – šią dieną reiktų laikyti Salų miestelio pradžia, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Jeronimui Sieniavskiui suteikia privilegiją dėl miesto įkūrimo. Taip pat Salų savininkui suteikiama teisė nustatyti turgaus dienas ir įsteigti karčiamas su pajamomis Salų dvarui. Salų valda neilgai išlieka Sieniavskių rankose. Po Elžbietos Radvilaitės-Sieniavskienės mirties, dvaras vėl grįžta į Radvilų giminės rankas.

Viražai, įvairiausios peripetijos, nes dvaras buvo ūkinė valda, kuria laisvai disponuojama. Valdant Radviloms, Salų miestelyje stovėjo mediniai dvaro rūmai su mūriniais pamatais ir dviem rūsiais. Nėra žinoma, ar Radvilos rezidavo Salose. Teigiama, kad jie čia atvykdavo medžioti. Sklando legendos apie saloje buvusį turtingą žvėrinčių, kuriame laisvai vaikščiojo meškos, atlikdavusios ir sarginių šunų vaidmenį – pasitikdavusios atvykstančius į Salas svečius. Minima, kad žvėrinčius-parkas užėmė net 14 ha plotą. Dabar dvaro parko teritorija tik 7 ha. Beje, unikali gamtinė Salų dvaro aplinka būtų puikiai tikusi čia įkurti pilį, tačiau pačios vietos buvimas toli nuo pasienio ruožo ir pagrindinių kelių lėmė tai, kad pilis čia taip ir nebuvo pastatyta. XVI a. dvarai dažniausiai atlikdavo ne tik reprezentacinę, bet ir gynybinę funkciją. Dvaro sodybos dažniausiai buvo įkuriamos ant kalvų, apsuptos vandens telkinio ir gynybinių pylimų, kurių fragmentų galime pamatyti šiandien.